ὑπεικτέος
ὑπεικτέος
ὑπεικτέος, ον,
verb. adj. from ὑπείκω
one must yield, Soph., Plat.
{
"content": "ὑπεικτέος\n ὑπεικτέος, ον,\n verb. adj. from ὑπείκω\n one must yield, Soph., Plat.",
"key": "u(peikte/os"
}