passīvus
passīvus, a, um, adj. patior, capable of feeling or suffering, passible, passive (post-class.): anima passiva et interibilis, Arn. 2, 65; App. de Deo Socr. p. 49.— In partic., in gram., passive: verbum passivum . . . quod habet naturam patiendi, Quint. 1, 6, 10: verba, Charis. 2; Diom. 1; Prisc. 8 et saep.—Adv.: pas-sīvē, passively, Lucil. ap. Prisc. p. 791 P.
No short def.
Headword (normalized):
passīvus
Headword (normalized/stripped):
passivus
Intro Text:
passīvus, a, um, adj. patior, capable of feeling or suffering, passible, passive (post-class.): anima passiva et interibilis, Arn. 2, 65; App. de Deo Socr. p. 49.— In partic., in gram., passive: verbum passivum . . . quod habet naturam patiendi, Quint. 1, 6, 10: verba, Charis. 2; Diom. 1; Prisc. 8 et saep.—Adv.: pas-sīvē, passively, Lucil. ap. Prisc. p. 791 P.
URN:
urn:cite2:scaife-viewer:dictionary-entries.atlas_v1:lat.ls.perseus-eng2-n34045
No citations.
{
"content": "passīvus, a, um, adj. patior, capable of feeling or suffering, passible, passive (post-class.): anima passiva et interibilis, Arn. 2, 65; App. de Deo Socr. p. 49.— In partic., in gram., passive: verbum passivum . . . quod habet naturam patiendi, Quint. 1, 6, 10: verba, Charis. 2; Diom. 1; Prisc. 8 et saep.—Adv.: pas-sīvē, passively, Lucil. ap. Prisc. p. 791 P.\n",
"key": "passivus2",
"type": "main"
}