μετέκκλιτος
μετέκκλιτος ( v.l. μετέκ-κλητος), ον, [δίκη] f.l. for μετʼ ἔκκλητον in Lyd. Mag. 2.15.
{ "headword": "μετέκκλιτος", "urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n67087", "citations": [], "senses": [], "key": "mete/kklitos", "type": "main" }