μετέκκλιτος
μετέκκλιτος ( v.l. μετέκ-κλητος), ον, [δίκη] f.l. for μετʼ ἔκκλητον in Lyd. Mag. 2.15.
{
"headword": "μετέκκλιτος",
"urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n67087",
"citations": [],
"senses": [],
"key": "mete/kklitos",
"type": "main"
}