ἀμφινείκητος
ἀμφινείκητος, ον, = foreg. [ἀμφινεικής], ὄμμα νύμφας S. Tr. 527 (lyr.).
{ "headword": "ἀμφινείκητος", "urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n5960", "citations": [], "senses": [], "key": "a)mfinei/khtos", "type": "main" }