ἀμφινείκητος
ἀμφινείκητος, ον, = foreg. [ἀμφινεικής], ὄμμα νύμφας S. Tr. 527 (lyr.).
{
"headword": "ἀμφινείκητος",
"urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n5960",
"citations": [],
"senses": [],
"key": "a)mfinei/khtos",
"type": "main"
}