ἀκέντριστος
ἀκέντριστος, ον, = foreg. [ἀκέντητος] I, Hsch., EM 432.11.
{
"headword": "ἀκέντριστος",
"urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n3072",
"citations": [],
"senses": [],
"key": "a)ke/ntristos",
"type": "main"
}