ἀκέντριστος
ἀκέντριστος, ον, = foreg. [ἀκέντητος] I, Hsch., EM 432.11.
{ "headword": "ἀκέντριστος", "urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n3072", "citations": [], "senses": [], "key": "a)ke/ntristos", "type": "main" }