δευτάτιος
δευτάτιος [ᾰ], α, ον, poet. for δεύτατος, Max. 350.
{
"headword": "δευτάτιος",
"urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n24234",
"citations": [],
"senses": [],
"key": "deuta/tios",
"type": "main"
}