δευτάτιος
δευτάτιος [ᾰ], α, ον, poet. for δεύτατος, Max. 350.
{ "headword": "δευτάτιος", "urn": "urn:cite2:scaife-viewer:dictionaries.v1:lsj-n24234", "citations": [], "senses": [], "key": "deuta/tios", "type": "main" }